Biudžeto planavimo metodai: kurį pasirinkti?
Penki biudžeto planavimo metodai, jų privalumai, ribos ir aiškus būdas pasirinkti pagal savo pajamas bei norimą detalumą.
Parengta MoneyCompass komandos, remiantis straipsnyje nurodytais šaltiniais. Turinys yra bendro edukacinio pobūdžio ir nėra individuali finansinė konsultacija.
Biudžeto planavimo metodai yra skirtingos taisyklės tam pačiam tikslui: iš anksto nuspręsti, kaip paskirstysite pajamas, ir vėliau palyginti planą su faktu. Metodas turi prisitaikyti prie jūsų pajamų, įsipareigojimų ir norimo detalumo, o ne atvirkščiai.
Trumpas atsakymas: kokį biudžeto planavimo metodą rinktis?
Jei biudžetą kuriate pirmą kartą, pradėkite nuo kategorijų plano pagal realias praėjusio mėnesio išlaidas. Jei reikia griežtesnio paskirstymo, išbandykite nulinio biudžeto principą. Jei norite tik bendrų ribų, naudokite procentines grupes, tačiau jų dydžius pritaikykite sau. Kintamoms pajamoms geriausiai tinka bazinis planas, sudarytas tik iš patvirtintų pajamų.
Pirmiausia surinkite realius skaičius
Lietuvos bankas asmeninį biudžetą apibrėžia kaip pajamų ir išlaidų planą ir rekomenduoja pradžioje bent mėnesį stebėti realias pajamas bei išlaidas. Tai svarbu nepriklausomai nuo pasirinkto metodo.
Jei dar nežinote, kiek išleidžiate maistui, transportui ar reguliariems mokėjimams, procentai bus spėjimas. MoneyHelper siūlo planuojant turėti banko išrašus, sąskaitas ir pajamų dokumentus, kad įvestos sumos būtų realistiškesnės.
1. Kategorijų biudžetas
Tai paprasčiausias metodas: pajamos ir išlaidos suskirstomos į kelias grupes, o kiekvienai kintamai kategorijai nustatomas mėnesio orientyras.
Tinka, kai: norite suprasti pagrindines išlaidų kryptis ir neturite poreikio planuoti kiekvieną eurą.
Kaip pradėti:
- įrašykite patikimas mėnesio pajamas;
- pridėkite reguliarius įsipareigojimus;
- pagal ankstesnius duomenis nustatykite kintamų kategorijų orientyrus;
- atskirai numatykite tikslus ir nereguliarias išlaidas;
- mėnesio pabaigoje palyginkite planą su faktu.
Pradžiai pakanka būsto, maisto, transporto, sveikatos, laisvalaikio ir kitų išlaidų kategorijų. Detalumą didinkite tik tada, kai plati kategorija nebeatsako į klausimą.
2. Nulinio biudžeto principas
Nulinis biudžetas reiškia, kad kiekvienam planuojamam eurui iš anksto paskiriama paskirtis: išlaidoms, santaupoms, įsipareigojimams ar tikslams. „Nulis“ nereiškia, kad viską privalote išleisti. Tai reiškia, kad pajamos minus visos suplanuotos paskirtys yra lygios nuliui.
Tinka, kai: norite detalaus plano ir esate pasirengę jį reguliariai atnaujinti.
Rizika: per daug smulkus planas gali pareikalauti daugiau laiko nei suteikia naudos. Numatykite lankstumo kategoriją ir neleiskite vienam nukrypimui sugriauti viso mėnesio.
3. Procentinių grupių metodas
Šis metodas pajamas paskirsto į kelias plačias dalis, pavyzdžiui, būtinosioms išlaidoms, pasirenkamoms išlaidoms ir santaupoms ar skolų mokėjimui. Internete dažnai pateikiamos universalios proporcijos, tačiau jos nėra vienodai tinkamos skirtingoms pajamoms, būsto kainai, šeimos dydžiui ar finansiniams įsipareigojimams.
JAV vartotojų finansinės apsaugos biuro darbo lapas siūlo pirmiausia išanalizuoti realų paskirstymą tarp poreikių, norų, santaupų bei skolų ir tik tada susikurti savo išlaidų taisyklę.
Tinka, kai: norite bendros krypties, bet ne detalaus kiekvienos kategorijos plano.
Kaip naudoti atsakingai: pradines proporcijas skaičiuokite iš savo duomenų ir keiskite pagal realius įsipareigojimus. Procentas yra orientyras, o ne pažadas ar universali rekomendacija.
4. Savaitinių ribų metodas
Iš patikimų mėnesio pajamų atimkite reguliarius mokėjimus, tikslams skirtas sumas ir žinomas nereguliarias išlaidas. Likusią kintamų išlaidų dalį paskirstykite savaitėmis.
Tinka, kai: mėnesio planas atrodo per ilgas ir sunku įvertinti, kiek dar galima skirti kasdienėms reikmėms.
Skirtingos savaitės nebus vienodos, todėl nepanaudota ar viršyta suma gali persikelti. Šis metodas geriausiai veikia kaip trumpesnis kontrolės taškas, o ne kaip bausmė už kiekvieną nukrypimą.
5. Bazinis planas kintamoms pajamoms
Kai pajamos nevienodos, biudžetą kurkite tik iš sumos, kurią pagrįstai tikitės gauti. Papildomoms pajamoms iš anksto paruoškite atskirą prioritetų sąrašą.
Galite turėti tris scenarijus:
- bazinį – pagal patvirtintas pajamas;
- mažesnių pajamų – su atidedamomis kintamomis išlaidomis;
- didesnių pajamų – nurodant, kam būtų skirta papildoma suma.
Scenarijai nėra pajamų prognozė. Jie tik parodo, kaip pasikeistų jūsų pačių planas esant kitai sumai.
Kaip išbandyti metodą per vieną mėnesį?
1. Pasirinkite vieną metodą ir užrašykite jo taisykles. 2. Naudokite ankstesnio pilno mėnesio operacijas pradinei versijai. 3. Per mėnesį nekeiskite visos struktūros dėl vieno pirkimo. 4. Mėnesio pabaigoje įvertinkite, ką metodas padėjo pastebėti. 5. Supaprastinkite tas dalis, kurių realiai nenaudojote.
Vertinkite ne tik tai, ar neviršijote sumų. Geras metodas turi padėti paaiškinti skirtumus, numatyti nereguliarius mokėjimus ir parengti tikslesnį kitą planą.
Biudžeto planavimas su MoneyCompass
MoneyCompass pirmiausia parodo faktines importuotas operacijas ir jų kategorijas. Šiuos duomenis galite naudoti realistiškesniam planui ir mėnesio peržiūrai. Banko išrašai importuojami rankiniu būdu iš CSV arba Excel failo, be tiesioginio banko prijungimo.
Žingsnis po žingsnio procesą rasite straipsnyje Asmeninis biudžetas: kaip sudaryti veikiantį planą, o programos funkcijas – MoneyCompass finansų programėlės puslapyje.